Skrydis: Vilnius/Ryga/Varšuva – Europos miestas – Pekinas.

Kinijos sostinė Pekinas nuo pat jo įkūrimo vaidino svarbų vaidmenį šalies gyvenime. Nors XIIIa. pradžioje Čingischano vadovaujamos mongolų ordos, persiritę per Didžiąją kinų sieną, jį nušlavė nuo žemės paviršiaus, bet atstatytas miestas vėl suklestėjo. Nuo to laiko pasikeitė daug valdovų Uždraustajame mieste ir nuolat keitėsi pats miesto vaizdas. Dabar čia apie 20 mln. gyventojų, judėjimas vyksta 10 eismo juostų, siauras senamiesčio gatveles labai greitai keičia biurų pastatai, prašmatnūs viešbučiai, viadukai. Pekinas pritrenkia savo didumu ir žmonių gausybe.

Atvykimas į tarptautinį Pekino oro uostą. Oro uoste sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus vykstame į viešbutį (pagal galimybę – įsikūrimas ir trumpas poilsis viešbutyje). Ekskursija su kvalifikuotu vietos gidu ir profesionaliu kelionės vadovu iš Lietuvos į senąją Pekino dalį Hutongą*. Čia gyvenantys žmonės mažąsias gatveles su pasididžiavimu vadina „tikruoju Pekinu“. Praskleidžiame Pekino istorijos metraštį ir rikšų traukiamais vežimėliais leidžiamės į nepakartojamą kelionę po Hutongą, kuriame dar ir šiandien galima pamatyti senąją – tarsi laiko nepaliestą Kiniją: vienaaukščius gyvenamuosius namus su uždarais vidiniais kiemais, iškabintus popierinius žibintus, senukus, sėdinčius medžių pavėsyje ir geriančius arbatą bei žaidžiančius kinų šaškėmis ar kortomis, moteris, čia pat gatvėje gaminančias maistą, dūkstančius vaikus.

Toliau vykstame į didžiausią pasaulyje Dangiškosios ramybės aikštę (Tiananmenio), kurios plotas didesnis nei 400 000 m² ir joje vienu metu gali tilpti milijonas žmonių. Ši aikštė yra Kinijos simbolis ir žmonių masinio susirinkimo vieta. Aikštę supa daugybė pastatų: Kinijos liaudies susirinkimo ir kultūros rūmai, nacionalinis muziejus, Uždraustasis miestas, ant kurio įėjimo vartų puikuojasi milžiniškas buvusio šalies diktatoriaus Mao Dzedungo portretas.

Ekskursija į Uždraustąjį miestą* – imperatoriaus rūmus. Tai didžiausias rūmų kompleksas pasaulyje ir reikšmingiausias Kinijos dinastinės praeities simbolis, Mingų ir Čingų imperatorių dinastijų rezidencija (XV – XXa.), kurią sudaro priėmimo salės, paviljonai, šventyklos, bibliotekos, parkai: „Stogas už stogo, jie stovėjo lyg apversti laivai, atskiri, karališkai švytintys saulėje“ (Cecilis Levisas). Uždraustasis miestas – tai Pekino širdis, kurioje „susitinka žemė ir dangus... surenkami vėjai ir lietūs, kur egzistuoja in ir jang harmonija“. Čia gyveno imperatorius, kuris buvo tarsi pasaulio centras ir turėjo vienyti bei valdyti tautą. 1987m. Uždraustasis miestas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Vakare Jums bus pasiūlyta gurmaniška vakarienė „Pekino anties” restorane. Sakoma, kad „tikros“ Pekino anties galima paragauti tik pačioje Kinijoje. Dar daugiau – Pekino gyventojai teigia, kad tikros Pekino anties galima paragauti tik šiame mieste. Pekino anties gaminimo tradicijos siekia kelių šimtų metų istoriją. Iškepta antis patiekiama ant stalo ir profesionalo (virėjo) pjaustoma tiesiai prieš valgytojų akis. Tad anties patiekimas – savotiška pramoga. Anties gabalėliai (riekelės) dedamos ant plonų blynelių, pagardinamos pjaustytais šviežiais agurkais, morkų šiaudeliais ir specialiu padažu, blynelis gražiai sulankstomas ir toks „vyniotinis“ valgomas rankomis. Pasimėgavę Pekino antimi grįžtame į viešbutį.
Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Po pusryčių kartu su gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos vykstame į vieną garsiausių Kinijoje Dangaus* (Tiantan) šventyklą, skirtą dangaus garbinimui. Šventyklą pastatė Kinijos imperatorius Mingas III 1420 m. Visa šventyklos komplekso kompozicija ir kiekvienas atskiras statinys bei elementas simbolizuoja nenutrūkstamą ryšį tarp Dangaus ir Žemės. Tarpininkas tarp Dangaus ir Žemės visada buvo imperatorius. 1998m. Dangaus šventykla buvo įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Įdomu, kad šios šventyklos architektūra ir planavimas ilgą laiką stipriai veikė Tolimųjų Rytų architektūrų vystymąsi.  Šventyklos teritorija įsikūrusi didžiuliame parke, kuriame ypač smagu apsilankyti rytais, kuomet vietos gyventojai atlieka rytinį ritualą – makštinasi, darydami įvairius pratimus, žaisdami judrius žaidimus, šokdami.

Perlai – nesudylantis ir per amžius keliaujantis prabangos simbolis. Nuo pat gilios senovės perlai buvo laikomi tobulumo įsikūnijimu. Tai yra seniausias žinomas brangakmenis ir iki pat šių dienų išlikęs vienu iš labiausiai vertinamų. Kinija garsėja jūriniais ir upiniais perlais. Keliaujame į perlų gamyklą, kur akį džiugins perlų grožis, o įmonės darbuotojai papasakos apie perlų rūšis, apdirbimą, parodys, kaip atskirti upinį perlą nuo jūrinio, tikrą nuo dirbtinio. Pageidaujantieji galės įsigyti jiems patikusių papuošalų gamyklos kainomis. Aišku, nepamirškite derėtis. Čia Jums padės patyręs „GRŪDOS“ kelionių vadovas.

Smaguriams popietę siūlome praleisti Wangfujing pėsčiųjų gatvėje, kur galėsite prisiragauti egzotiškų patiekalų: keptos gyvatės, skorpionų, laumžirgių, jūros tarakonų, o tie, kurių nežavi toks egzotiškas maistas, galės pasimėgauti keptais vištų sparneliais, ananasais, bananais šokolade, braškėmis karamelės padaže bei kitais kinų virtuvės gardumynais. Čia nenusivils ir lauktuvių „medžiotojai“. Jūsų laukia gausybė šilko, arbatžolių, porceliano, laikrodžių ir kitų parduotuvių.
Nakvynė viešbutyje.

 

Pusryčiai. Po pusryčių kartu su gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos vykstame prie Didžiosios Kinų sienos*, vieno žinomiausių pasaulio stebuklų, dar vadinamo „tūkstančio li ilgumo siena“. Didžioji kinų siena yra vienas nuostabiausių visų laikų didžiųjų statinių. Legendinė siena, tarsi gyvatė vingiuojanti per penkias Kinijos provincijas, buvo pradėta statyti dar IV-III a.pr.Kr. Daugiau negu 2000 metų skaičiuojanti siena, sudaryta iš fortų, gyvenamųjų pastatų, bokštų, buvo stipri karinės apsaugos sistema. Šiuo metu tik apie 30 proc. sienos dar išlaiko savo pirmapradį vaizdą, likusioji dalis, veikiant atšiaurioms sąlygoms, yra gerokai apirusi. Siena yra 8m aukščio, 7m storio ir viršuje apie 5m pločio, tačiau atrodo siauresnė, nes visą laiką kyla į kalną. Ji buvo nutiesta kalnuotomis vietovėmis ir eina kalnų keteromis, kad priešui būtų sunku ją įveikti. Pasivaikščiojimas siena, nuo kurios atsiveria įspūdingas panoraminis kalnų ir slėnių vaizdas.

Po pietų grįžtame į Pekiną. Keliaujame į 2008 metų Olimpinių žaidynių kaimelį, kuris kinams tapo šalies ekonominio šuolio simboliu ir pasididžiavimo objektu. Apžiūrime modernios architektūros šedevrus: įspūdingų formų olimpinį stadioną “Paukščio lizdas”, olimpinį baseiną, pramintą „Vandens kubu“, šalia esančius viešbučius – dangoraižius, kuriuose gyveno olimpinių žaidynių dalyviai.

Vakarienė mongolų virtuvės** restorane. Dar ir šiandien mongolų kultūroje jaučiama senųjų klajokliškų tradicijų įtaka. Tai galima pasakyti ir apie mongolų virtuvę, kurioje gaminama daug klajokiškai gyvenusių mongolų patiekalų. Didžioji dalis patiekalų čia gaminama iš avių, jaučių, jakų mėsos ir riebalų. Pageidaujantys galės paragauti ir garsiausio pieniško produkto – airago – fermentuoto kumelės pieno, arba išgerti juo balintos arbatos.

Vykstame į Pekino geležinkelio stotį. Kelionė puikiai įrengtu naktiniu traukiniu miegamajame vagone iš Pekino į Luojangą (vienoje kupė yra keturi gultai, patalynė).
Nakvynė traukinyje.

Pasitikimas Luojango traukinių stotyje, pervežimas į viešbutį, pusryčiai. Kartu su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos keliaujame į rytų kovos menų lopšį – Šaolinio vienuolyną*, pastatytą Sunšano kalnuose. Šaolinio vienuolyno šventykla yra žinomiausia budistų šventykla Kinijoje. Šį vienuolyną įkūrė indų dzenbudistų vienuolis Boddhidarma. Vienuolyne be šventyklos yra ir garsus kovų menų centras, kuriame gimė Ušu kovos stilius, dabar vadinamas Kung Fu. Kung Fu Šaolinio vienuoliams – tai budizmo tikėjimo išraiška. Pasivaikščiojame po greta Šaolinio vienuolyno esantį budistinių „Pagodų mišką“. Pagodos iš tikro savo formomis primena gelsvo smiltainio mišką. Čia stovi daugiau nei 220 savitos konstrukcijos, įvairaus amžiaus pagodų – paminklų, pastatytų mirusiems Šaolinio vienuoliams. Po vienuolyno apžiūrėjimo keliaujame į vieną iš Šaolino Ušu akademijų**, kurioje turėsime galimybę stebėti kovos meistrų pasirodymą. Kinų kovos menai – harmoninga gilaus dvasingumo ir fizinio žmogaus tobulumo sintezė. Nė vienoje kitoje kultūroje neaptiksime tokios kovos meno ir išmintingo įsigilinimo į savo sielos paslaptis darnos. Būtent dėl to nuo seniausių laikų Kung Fu (Ušu) kovotojai Kinijoje buvo laikomi sektinu pavyzdžiu.

Vakare grįžtame į Luojangą. Pakeliui į miestą lankome pirmąją Kinijos budistų „Baltojo žirgo” šventyklą*. Ji buvo pastatyta saugoti šventosioms budizmo knygoms, kurias į Luojangą, pasak legendos, ant balto žirgo atgabeno du vienuoliai.
Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Kartu su gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos keliaujame į Longmeno grotas*. Kinų poetas Bo Dziui kadaise pasakė: „iš visų kraštovaizdžių Luojango mieste Longmenas yra gražiausias“. Čia, smiltainio uolose, 494 m. buvo įkurtas vienas didžiausių budizmo vienuolynų Kinijoje. Šiose grotose iki mūsų laikų išliko 43 pagodos, 150 tūkstančių šventųjų paveikslų ir skulptūrų. Va., valdant Tangų ir Sungų dinastijoms, kinų meistrai šią vietovę pavertė milžiniška budistine šventykla. Uolose iš akmens buvo išskaptuotos įvairaus dydžio Budos skulptūros. Urvai ir juose įrengtos nišos driekiasi beveik kilometrą. Apžiūrime olose įsikūrusį vienuolyną. Po to vykstame į Luojango centrą.Senoji Kinijos sostinė Luojangas didžiuojasi beveik penkių tūkstančių metų istorija. Miestas laikomas seniausia Kinijos sostine, atstovaujančia daugiausiai dinastijų ir išbuvusia ja ilgiausiai. Karališkasis Luojango didingumas neturi sau lygių visoje šalyje po Siano ir Pekino. Tai apipintas legendomis kinų civilizacijos lopšys, garsėjęs poetais ir mokslininkais. Čia buvo padaryta daug senovės mokslo išradimų – sukurtas kompasas, seismografas, astroliabija, pradėtas gaminti popierius.

Vykstame į Luojango traukinių stotį, iš kurios greituoju traukiniu keliaujame į Sianą. Pasitikimas Siano traukinių stotyje, pervežimas į viešbutį.
Nakvynė viešbutyje.

Sianas – senoji Kinijos sostinė, nuo kurios ir prasidėjo garsusis Šilko kelias. Tai miestas, kurį galima pavadinti gyva istorijos knyga, įamžinusia kinų tautos vargus ir likimo vingius. Sianas yra ir viena garsiausių senovės sostinių pasaulyje – kaip Atėnai, Kairas ar Roma. Ji gyvavo valdant net trylikai dinastijų, o ypač suklestėjo Tangų dinastijos laikotarpiu (618 – 907 m.). Tuomet Sianyje gyveno daugiau kaip milijonas gyventojų ir jis buvo didžiausias pasaulio miestas.

Pusryčiai. Ekskursija su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos po Sianą:  viena seniausių ir unikaliausių Kinijoje Didžioji Laukinės Žąsies pagoda*, statyta VIIa., valdant Tangų dinastijai. Pagoda laikoma to meto architektūros šedevru, be to ji garsi kaip budistinių tradicijų sergėtoja. Miesto simbolis – didžioji gynybinė siena*, didžiausia Mingų dinastijos (XVIa.) siena Kinijoje. Ji tęsiasi 12 km ir yra 10 m aukščio. Siena miestą dalija į dvi dalis – vidinį ir išorinį. Vidinis miestas – tai senos gatvelės su tradicine kinų architektūra, išorinis – naujų dangoraižių miestas. Apžvelgsite fantastišką miesto panoramą nuo gynybinės sienos. Čia stovėdami puikiai pajusite senojo ir naujojo miesto kontrastus. Jeigu pageidaujate, sieną galite apvažiuoti rikša.

Arbata kinams – tai ne tik populiariausias gėrimas, bet ir savotiškas vaistas, tradicija, menas, filosofija.... Arbata – tai ištisas mokslas. Viena kinų patarlė byloja: „Vaistai gydo nuo vienos ligos, arbata – nuo visų“. Kinijoje arbata geriama kasdien ir visokiu pavidalu (šalta, karšta, iš pakelių, plikomų arbatžolių, fabrikiniuose buteliukuose ir t.t) ir visur (madinga su savimi nešiotis buteliuką atvėsusios arba termosą karštos arbatos). Esant galimybei keliaujame į kinų arbatos namus, kur išgirsime arbatos istoriją ir sužinosime apie jos gaminimo, paruošimo ir pateikimo ypatumus. Susipažinsime su kinų arbatos gėrimo tradicijomis, ragausime pagrindines arbatų rūšis: žaliąją, baltąją, raudonąją, juodąją, su ženšeniu, jazminais ir t.t

Vėliau važiuojame į Tangbo meno muziejų, kuriame miklinsime savo rankas ir mokysimės kinų kaligrafijos meno. Patyrę meistrai papasakos apie kinų abėcėlę, jos raidžių reikšmes bei pamokys taisyklingai laikyti teptuką, judinti rankos riešą, kad galėtume nupiešti keletą kinų rašybos simbolių, kuriuos kaip suvenyrą galėsime parsivežti namo.

Po vakarienės siūlome pasižiūrėti spalvingą Tangų dinastijos muzikos ir šokio šou**. Tai įspūdinga šokių programa su tradicine kinų muzika, nukelianti į Tangų dinastijos imperatorių laikus.
Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Kartu su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos keliaujame į Lintongą. Pažintis su garsiąja imperatoriškąja moline Terakotos armija*, kurią Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas pavadino  aštuntuoju pasaulio stebuklu. Apsilankius viename garsiausių pasaulio muziejų ir pamačius stovinčią natūralaus dydžio molinę imperatoriaus armiją, užima kvapą. Sakoma, kad senovės Kinijoje gyvavo paprotys kartu su mirusiu valdovu laidoti gyvus berniukus ir mergaites, kurie turėjo tarnauti valdovui jo pomirtiniame gyvenime. Vietoj to karingasis imperatorius Čin Ši Huangdi pasistatė didingą kapavietę, kuri priglaudė ne tik jo paties palaikus, bet ir apie 8000 natūralaus dydžio kareivių ir arklių figūras, bronzinius kovos vežimus bei ginklus. Terakotos armija – vienas garsiausių XXa. archeologinių radinių, pribloškiantis kiekvieną čia apsilankiusį.

Grįžimas į Sianą. Keliaujame į Siano kinų musulmonų kvartalą, kuriame apžiūrime Didžiąją Siano mečetę* – garsiausią Kinijos musulmonų šventovę, kuri buvo pastatyta VIIIa. Joje persipina islamiškosios ir budistinės architektūros motyvai. Pasivaikščiojame judria prekybine senamiesčio gatve, kurioje galima pajusti rytietiško gyvenimo ritmą – čia apstu suvenyrų, rytietiškų saldumynų ir kitų prekių. Tai puiki vieta pirkti lauktuves namiškiams. „GRŪDOS“ kelionių vadovas patars ir padės jums nepasiklysti prekių gausybėje.

Pietūs restorane. Pietų metu ant stalo bus patiektas „Huo Guo – ugnies puodas“**. Puode verdamas karštas sultinys. Plonais gabalėliais supjaustyta mėsa – aviena, ėriena, kiauliena, jautiena, ar jūros gėrybės – sudedama į vielinį samtelį ir trumpai paverdama kunkuliuojančiame sultinyje. Valgoma su taip pat trumpai apvirtomis supjaustytomis įvairiomis daržovėmis. Mėsai pasidažyti išdėliojama daugybė indelių su padažais. Pabaigoje ragaujamas sultinys, kuriame virė mėsa, ir valgomi makaronai. Pabandykite patys, tikrai patiks! Tai ir šou, ir bendravimo būdas.
Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai.  Po pusryčių pervežimas į Sianio oro uostą. Skrydis iš Sianio į Hangdžou. Hangdžou – viena iš septynių svarbiausių senovės Kinijos sostinių. Kažkada čia atvykęs Markas Polas pavadino Hangdžou  labiausiai užburiančiu miestu visame pasaulyje.  grįžtame į Hangdžou. kartu su gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos tęsiame kelionę į senovinį Vuzeno miestelį*, įsikūrusį ant vandens. Tai miestelis, kuriam savitumo suteikia tekantis vanduo, akmeniniai arkiniai tilteliai bei juodomis čerpėmis dengti namai baltomis sienomis. Palei kanalus driekiasi akmenimis grįstos gatvelės. Atrodo, kad ir gyvenimas čia bėga kartu su tekančiu vandeniu. Greta neįmantrių senovinių tiltelių atidarytos arbatinės kviečia užsukti pavargusį keliautoją. Pro langus matyti nusidriekusios vandens alėjos su namų eilėmis iš abiejų pusių. Plaukiodami mažomis valtelėmis* miestelio kanalais stebėsime lėtą vietinių gyvenimą. Jau šimtus metų čia niekas nesikeičia – atrodo, kad laikas stovi vietoje. Esant galimybei, aplankysime autentišką sojos produktų, be kurių joks kinas neįsivaizduoja savo virtuvės, gamyklėlę. Pasigėrėję Vuzeno miesteliu, grįžtame į Hangdžou. Laisvas laikas, kurio metu siūlome pasivaikščiojame palei Hangdžou širdyje telkšantį Sihu ežerą. XI amžiaus poetas Su Dongpo jį palygino su gražiausia Kinijos moterimi. Tolumoje išnyra ežerą juosiančios kalvos, ant kurių stūkso stupos, pagodos, apžvalgos bokštai. Pakrantes puošia sodai bei parkai, šventyklos, rafinuotos pavėsinės, arbatinės, restoranai, viešbučiai. Pasisemti idėjų į Hangdžou vyksta architektai iš viso pasaulio. Ne veltui Sihu ežero pakrantės kultūrinis landšaftas, pasižymintis urbanistikos ir gamtos harmonija nuo 2011 metų yra saugomas UNESCO.
Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Po pusryčių kartu su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos keliaujame link Geltonųjų kalnų. Pakeliui apžiūrime senovinį Hongcuno* kaimelį. Atvykimas į Hongcuną – kaimą tarsi iš senovinio kinų paveikslo, įkurtą 1131m. ir primenantį milžinišką buivolą, gulintį prie upės. Hongcunas žymus visoje Kinijoje dėl kelių dalykų. Vienas jų –architektūrinis paveldas, už kurį kaimas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Šiandien kaime yra daugiau kaip 140 puikiai išsilaikiusių Mingų ir Čingų dinastijų namų. Pakibę ant Jangdžaro keteros ir Leigango kalno, jie dažnai maudosi spalvotuose debesyse – kaip ir įvairių stilių senovės kinų tapybos darbuose. Šimtai senovinių namų – visi rausvomis sienomis ir mėlynomis čerpėmis dengtais stogais – eilė po eilės rikiuojasi palei įlanką. Iš pačių įspūdingiausių minėtini Čengdži, Dzinsiu, Dongsiano bei Sanli rūmai. Čengdži rūmai neabejotinai yra senosios privačios architektūros šedevras. Didybės ir meistriškumo požiūriu jie nepralenkiami. Senovinis plytų rišimo būdas, senovinė irigacijos sistema – tai tikras Hui tautinės mažumos šedevras. Neįprastas kalnų išsidėstymas, vandens telkiniai ir namai pavertė Hongcuno kaimą išskirtiniu gyvenamuoju kompleksu – kito tokio nerasite niekur aplink, o gal net ir visame pasaulyje. Šį kaimą taip pat išgarsino režisieriaus Ang Lee filmas „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“, kuris buvo nufilmuotas būtent čia.

Iš Hongcuno keliaujame į Huangšano miestelį. Laisvas laikas Senojoje Tunsi gatvėje, kuri iš didesnio atstumo panaši į siaurą kaspiną. Pasigėreję senąja architektūra bei pašurmuliavę parduotuvėlėse vykstame į viešbutį.

Nakvynė viešbutyje.

 

Geltonuosius kalnus drąsiai galima vadinti kraštovaizdžiu iš fantazijos pasaulio. Vertikalios uolų sienos išnyra iš minkštos rūko ir debesų skraistės. Visur matyti išstypusios pušys, išlindusios iš mažai įtikėtinų vietų - jos nekreipia dėmesio į traukos jėgą tarsi cirko akrobatės. Toks jausmas, tarsi būtų atgijęs kinų paveikslas, kuriame dailininkas nieko nuo savęs nėra pridėjęs. Kinų poetai ir dailininkai išskyrė keturias didžiausias Geltonųjų kalnų grožybes: uolos ir kalnų viršūnės; panašios į skulptūras pušys, kai kurios 1000 metų senumo; karšti jėgas grąžinatys upeliai, kurių temperatūra visus metus būna +42°C. Didžioji grožybė yra debesų jūra. Daugybę amžių būtent Geltonieji kalnai buvo pagrindinis kinų tradicinės peizažinės tapybos įkvėpimo šaltinis. Tai nuostabus gamtos kampelis, kuriame galima mėgautis kalnų viršūnėmis, kyšančiomis iš debesų, pajausti nepakartojamą kalnų grožį ir gamtos didybę.

Pusryčiai. Po pusryčių kartu su vietiniu kalnų vedliu ir kelionės vadovu iš Lietuvos pajudame link kalnų. Pro autobuso langus ima plaukti vaizdai: maži arbatos augintojų kaimeliai, įsikūrę priekalnėse, keisčiausių formų arbatkrūmių laukeliai kalnų šlaituose, kartais tokiuose stačiuose, jog net sunku įsivaizduoti, kaip valstiečiai tuos krūmelius prižiūri, balti nameliai gražiais raitytais juodomis čerpėmis dengtais stogais. Keliaujame prie bambukų giraitėje paskendusių Rytinių laiptų, iš kur pradedame pasikėlimą keltuvu į Geltonuosius kalnus*. Pamažu kildami pasineriame į nuostabų ir užburiantį kalnų pasaulį. Užkilę ant Baltosios žąsies keteros keliaujame apžiūrėti Skaisčiosios viršūnės, Skriejančios uolos, Aido sienos. Nuo Išsisklaidžiusių debesų paviljono stebime Didžiojo kanjono ir Vakarinės Debesų jūros peizažą. Čia galime paganyti akis po įspūdingą debesų jūrą, kartais ramią ir be bangų, kartais krintančią kaskadomis žemyn, o kartais tykiai tvyrančią tarp viršukalnių. Beveik nuo kiekvieno kalno atsiveria debesų jūros vaizdas. Debesys visur – įvairiame aukštyje matosi vis kitokie reginiai. Kiekviename žingsnyje atsiveria vis naujų vaizdų su įspūdingomis keteromis ir įmantriomis uolomis. Kartais atrodo, kad einame oru – kabantys tilteliai, praėjimai, prilipę prie uolų šonų tarsi kregždžių lizdai. Jūsų neabejotinai laukia kvapą gniaužiantys potyriai. Truputį išsigandusius galime nuraminti – vaikščioti tikrai saugu – visur įrengti turėklai ir tvirtos atramos. Čia puikiai jaučiasi ir garbaus amžiaus keliautojai, o Geltonieji kalnai siūlo įvairaus ilgio, trukmės ir sudėtingumo pasivaikščiojimų maršrutus. Nepageidaujantys vaikščioti gali grožėtis viršūnių keteromis nuo apžvalgos aikštelių ir tiesiog ilsėtis kalnuose. Keliaujame į viešbutį, kuriame lauks romantiška vakarienė bei nuostabus saulėlydis kalnuose. 
Nakvynė kalnų viešbutyje.

Ryte kelsimės dar prieš saulės patekėjimą, kad galėtume pasitikti ją iškylančią iš debesų jūros. Pirmieji saulės žvilgsniai pro debesų jūrą yra nepamirštamas vaizdas. Kalnų didybė ir nenusakomas ryto aušros grožis užgniaužia kvapą. Grįžtame į viešbutį pusryčiauti. Po pusryčiu kartu su kalnų vedliu ir kelionių vadovu iš Lietuvos keliaujame pasigėrėti garsiosiomis Geltonųjų kalnų pušimis, kurios turi net savo vardus. Garsiausios yra Pasisveikinimo ir Atsisveikinimo pušys, ir pušis Feniksas. Nors sąlygos augti yra rūsčios, Geltonojo kalno pušys yra labai gražios – jų kamienai tiesūs, šakų skliautai plokšti. Toliau apžiūrėsime „Liūto galvos“, „Lotoso žiedo“, „Jūrą stebinčios beždžionės“, „Tiandu“ ir kitas viršūnes. Nuo apžvalgos aikštelės grožėsimės tarp kalnų viršūnių kunkuliujančia Šiaurės debesų jūra, tai išnykstančia, tai vėl atsirandančia. Debesų jūra ir virš jos kyšančios milijono metų senumo kalnų viršūnės net garsaus filmo „Įsikūnijimas“ kūrėją Džeimsą Kameroną įkvėpė tam tikrus kalnų elementus panaudoti ne vieną Oskarą laimėjusiame filme. Keliaujame prie keltuvo ir leidžiamės žemyn*. Nusileidus nuo kalnų keliaujame į geležinkelio stotį. Kelionė puikiai įrengtu naktiniu traukiniu miegamajame vagone iš Huangšano į Šanchajų. (vienoje kupė yra keturi gultai, patalynė).
Nakvynė traukinyje.

Šanchajus dažnai vadinamas „Rytų Paryžiumi“. Kažkada buvęs panašus į kosmopolitinius Kasablanką ar Aleksandriją, Šanchajus tapo daugelio literatūros bei kino kūrinių įkvėpimo šaltiniu ir herojumi. Šanchajaus (pažodžiui  „Miestas virš jūros“) ištakos siekia Sungų dinastiją – 1554 m. Iš tų laikų yra išlikę senosios gynybinės sienos likučiai ir Senieji šiauriniai vartai, dabar įkomponuoti į tipiško kinų namo fasadą. 17-18 a. tai buvo garsus audėjų miestas. Modernusis Šanchajus gimė pasibaigus Opiumo karui ir 1842 m. pasirašius Nankino sutartį, leidusią užsieniečiams kurtis kai kuriuose Kinijos uostuose. Nuo tada prasidėjo Šanchajaus klestėjimo laikotarpis. Virš šimtmečio trunkantis užsieniečių buvimas padarė šį miestą Kinijos vartais, per kuriuos plūsta vakarietiška civilizacija. 1900 – 1930m. ypač sustiprėjo Prancūzijos ir Anglijos įtaka. Šanchajus tapo tiesiog europietiškos architektūros muziejumi po atviru dangumi. Ir dabar, valdant komunistams, Šanchajaus savivaldai suteiktos didžiulės teisės – tai laisvosios prekybos zona. Šis miestas yra Kinijos ekonominio gyvenimo smegenų centras.  Šiuo metu miestas statosi ir modernizuojasi kaip niekad sparčiais tempais.

Pusryčiai. Pažintis su Šanchajumi, kur susilieja rytų ir vakarų kultūros, o prabanga puikiai dera su senąja architektūra. Du rajonai – Pudongas ir Bundas – tai šiuolaikinis modernus Šanchajus, o senamiestyje junti senojo miesto atmosferą. Kiekviena kultūra darė miestui savo įtaką, todėl čia yra ir antikos stiliaus kolonų, ir gotikos bokštų, ir kolonijinio stiliaus pastatų. Keliaujame į Bundo rajoną. Tai modernaus Šanchajaus širdis – šią vietą privalo aplankyti kiekvienas keliautojas. Bundo rajone, įsikūrusiame ant vakarinio Huangpu upės kranto, galima išvysti įspūdingų britiškosios ir prancūziškosios architektūros statinių, išlaikiusių kolonijinio laikotarpio stilių ir žavesį. Tai užsienio kompanijų būstinės, viešbučiai, bankai ir užsienio valstybių konsulatai. Keliamės į Šanchajaus simbolio „Rytų perlo“* televizijos bokštą, kurio aukštis 468 m, (vienas aukščiausių pasaulyje). Iš čia atsiveria fantastiškas vaizdas į kitoje upės pusėje stūksančius dangoraižius – tai lyg Šanchajaus Manhetenas, bei apžiūrime prabangiausią French Concession rajoną. Keliaujame į Nanjing Lu, vieną ilgiausių ir prabangiausių pėsčiųjų gatvių Šanchajuje – verdantį įvairių tautų katilą.
Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Tęsiame pažintį su Šanchajumi. Keliaujame į senąją Šanchajaus dalį, kur galima pajusti senojo miesto alsavimą: akmenimis grįstos gatvelės, senieji kinų namai, raudoni žibintai. Čia nuo seno kūrėsi privatūs bankai, aukso parduotuvės, restoranai, arbatinės... Keliaujame į vienus gražiausių Šanchajaus senamiesčio Malonumų (Yuyuan Garden) sodus*. Malonumų sodai – senoji Šanchajaus dalis – įstabus klasikinio kinų sodininkystės meno kūrinys: maži kinų architektūros nameliai, drakonais margintos sienos, labirintai, tvenkiniai su žuvelėmis. Vėliau aplankome žymiausią Šanchajuje budistų vienuolių pagodą – Nefritinio budos šventyklą* su 1,9 m aukščio Budos atvaizdu.

Vykstame į šilko fabriką pasižiūrėti, kaip gaminamas šilkas: čia sužinosite apie visą šilko gamybos procesą – nuo kiaušinėlių padėjimo, šilkaverpio išsiritimo, iki šilko kokono susiformavimo ir šilko gamybos. 

Vėliau jūsų laukia atsisveikinimo vakarienė. Po vakarienės siūlome pasigrožėti naktiniu Šanchajumi plaukiant laivu Huangpu upe**. Naktinis Bundo vaizdas laikomas vienu gražiausių Kinijoje. Kai ant Huangpu upės nusileidžia sutemos, neoninėmis šviesomis suspindi televizijos bokštas, Dzinmao rūmai, vienas aukščiausių pastatų Azijoje, atrodo lyg švytinti, į dangų besistiebianti pagoda. Po įspūdingo plaukimo Huangpu upe grįžimas į viešbutį.
Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Išsiregistravimas iš viešbučio. Nuvežimas į Šanchajaus oro uostą. Skrydis iš Šanchajaus: Šanchajus – Europos miestas – Vilnius/Ryga/Varšuva. Grįžimas į Lietuvą.

• Kelionė patogiu autobusu su vėdinimo sistema pagal programą.
• 10 nakvynių 4* viešbučiuose (visi viešbučiai kruopščiai atrinkti ir patikrinti).
• 1 nakvynė Geltonųjų kalnų viešbutyje.
• 2 nakvynės miegamojo traukinio 4-vietėse kupe (Pekinas – Luojangas, Huangšanas – Šanchajus).
• 13 pusryčių.
• Traukinių bilietai: Pekinas – Luojangas, Luojangas – Sianas, Huangšanas – Šanchajus.
• Vietinio skrydžio lėktuvo bilietai su oro uosto mokesčiais (Sianas – Hangdžou).
• Tradicinė „Pekino anties“ vakarienė Pekine.
• Kinų kaligrafijos pamoka Tangbo meno muziejuje.
• Atsisveikinimo vakarienė Šanchajuje.
• Vietinių angliškai arba rusiškai kalbančių gidų paslaugos.
• Profesionalaus kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos.

• Tarptautinių skrydžių bilietai su oro uosto mokesčiais (nuo 2000 – 2500 Lt – priklauso nuo sezono, oro linijų bendrovės, bilieto išrašymo datos etc).
• Kinijos viza ~ 170 Lt.
• (*) – mokami objektai ekskursijų metu; turistas moka vietos valiuta apie 275 USD už visus programoje (*) pažymėtus objektus.
• Pasirenkami turai miestuose.
• Pietūs, vakarienės.
• Sveikatos draudimas kelionės metu.
• Asmeninės išlaidos, arbatpinigiai, gėrimai, papildomos išlaidos.
• Programoje (**) pažymėtos papildomos pramogos: vakarienė Mongolų restorane ~ 10 USD; Kung Fu šou Šaolinio vienuolyne ~ 17 USD; vakarienė kinų koldūnų restorane Sianyje ~ 17USD; Tangų dinastijos šou Sianyje ~ 30USD; „Huo Guo - ugnies puodas“ ~ 11USD;  plaukimas laivu Huangpu upe Šanchajuje ~ 25USD; pėdų masažas ~ 25USD.
• Pageidaujantiems yra galimybė užsisakyti pietus arba vakarienes iš anksto Lietuvoje. 1 pietų (vakarienės) kaina  ~7-10 USD.